Mūsų Joninės

Šventėm kartą Jonines.

Ir Jonas ten buvo, ir Janina,

Ir ta labai graži mergina.

Stalai lūžo nuo gėrybių,

Visi šokom susikibę,

Laužą kūrėm išsijuosę

Traukėm dainą pasipuošę.

Laužo liepsnos vis didėjo

Mūsų meilė vis kartėjo,

Kai prie manęs priėjo Jonas –

Visas toks gražus ir plonas,

Ir paprašė lietuviškos duonos.

Alus buvo toks gardus,

Kad net šokti užvedė mus

Ir jau baliui įpusėjus

Tas Jonas man meilę prižadėjo.

Prižadėt tai prižadėjo,

O po valandos nuėjo,

Jis nuėjo pas Ireną

Ir paliko mane vieną.

O aš laukiau dvyliktos

Gal ateis jis kada nors?

Visi ieško paparčio žiedo,

O aš – mano Jono mielo. 

Inga Vessler